Niekas nėra amžina, išskyrus PFAS

Viktorija M. Anängen

CITATOS:

* PFAS dažnai naudojami gaminant maistui išsinešti skirtas pakuotes.

** Deja, nėra jokių priemonių, kaip pašalinti PFAS iš organizmo. Jeigu jums pasiūlytų užsiimti žarnyno plovimu, kepenų valymu ar kokiomis kitomis alternatyviosios medicinos priemonėmis – netikėkite, stebuklų čia neįvyks.

 

Šiandien noriu pakalbėti apie tai, kas jau seniai vadinama globalia problema, mat PFAS (cheminiai junginiai, apie kuriuos netrukus paaiškinsiu) randami ir naujagimių, ir baltųjų lokių kraujyje, jau nekalbant apie orą, vandenį ir žemę. O tai, kas yra ten, kur neturi būti – kelia didelį susirūpinimą, mat vis daugėja įrodymų, kad PFAS kone amžinas ir savo piktą darbą atlieka ne iš karto, o po truputį, neskubėdamas. O kur jam skubėti, juk laiko, priešingai nei mes, turi. Neketinu jūsų gąsdinti ir į baisiausios istorijos pasakotojos titulą taip pat nepretenduoju, tačiau nematomą priešą geriau pažinti.

Yra nuomonių, kad PFAS skandalas yra kur kas rimtesnis nei DDT (Dichloro-Difenil-Trichloroetanas), dar vadinamo „dustu“, problema. DDT pasaulyje uždraustas pagal 2004 metais įsigaliojusią Stokholmo konvenciją. DDT naudotas tik vabzdžiams ir kenkėjams naikinti, jį buvo palyginti lengva uždrausti ir pašalinti iš apyvartos, o štai PFAS yra visur. JAV atliktas tyrimas parodė, kad šių medžiagų aptikta 97 proc. ištirtų amerikiečių kraujyje.

 

Pati pradžia

Prieš maždaug 80 metų JAV chemikas Roy‘us Plunkettas, kurdamas šalčio terpę šaldytuvams, uoliai dirbo „DuPont“ įmonėje. Cilindre, kuriame turėjo būti fluoro junginys, susidarė labai slidi, balkšva, į vašką panaši medžiaga. Tai nustebino chemiką ir, be abejo, paskatino smalsumą. Medžiaga, pasirodo, turėjo daug nuostabių savybių ir puikiai atstūmė vandenį, riebalus ir išlaikė šias savybes net esant labai aukštai temperatūrai. Hm, – pagalvojo chemikas – šias savybes būtų gaila paleisti vėjais, reikia pritaikyti žmonijos labui ir panaudoti įvairioms problemoms spręsti. Pasakyta – padaryta. Ir PFAS paplito.

PFAS

Tik pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra PFAS. Žodžiai sudėtingi, liežuvį palaužyti teks: perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos. Tai bent dešimt tūkstančių įvairių sintetinių cheminių medžiagų, kurias mes, šiuolaikiniai žmonės, naudojame kuo plačiausiai buityje ir ne tik. Daugybė PFAS atstumia vandenį, purvą ir riebalus, dėl ko jie puikiai tinka įvairioms medžiagoms (lauko rūbų, baldų apmušalų, batų, skėčių ir t. t.) tekstilei impregnuoti. Ir šeimininkų džiaugsmui savo laiku buvo pasiūlytos nepridegančios keptuvės su teflonu (2013 metais gamybos procesas pasikeitė). Be to, PFAS yra įvairiuose valikliuose, dažuose, kosmetikoje. Verta paminėti ir pakuotes iš popieriaus, picų dėžutes. PFOS – perfluoroktansulfonatas – anksčiau plačiai naudotas gesintuvų putose, ES šalyse PFOS uždrausta naudoti šiuo tikslu nuo 2011 metų. Anglies ir fluoro junginių (PFAS) santykiai tokie pavydėtinai stiprūs ir tvirti, kad jų suardyti beveik neįmanoma, tačiau jie labai lengvai pernešami ir pasižymi tuo, kad užteršia gruntinius, paviršinius vandenis, dirvožemį. Europoje bent 20 mln. žmonių geria vandenį, kuriame PFAS kiekiai viršija ES leistinas normas. Kaip minėjau anksčiau, šią medžiagų grupę sudaro tūkstančiai cheminių junginių, dažniausiai tiriami yra: PFAS4, PFAS11 ir PFAS21.

Žodynėlis:

PFAS – perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos

PFOS – perfluoroktano sulfonatas

PFOA – ilgų grandžių PFAS, perfluoroktano rūgštis

PFNA – perfluorononano rūgštis

PFHxS – perfluorheksano sulfonrūgštis

 

Kaip tai susiję su jumis ir jūsų šeima?

Įtariama, kad nemaža PFAS dalis gali kauptis gyvuose organizmuose, tik prisijungia medžiagos ne prie riebalų, kaip paprastai nutinka bioakumuliacijos metu, bet prie baltymų ir patenka į skirtingus audinius ir organus. Apie PFAS dar žinoma per mažai, didžiosios dalies medžiagų poveikis sveikatai dar nėra pakankamai ištirtas ir nustatytas, bet PFOS ir PFOA jau pateikti kaltinimai trikdant reprodukcinę sistemą, pakitusią medžiagų apykaitą, sutrikdant kūno svorio reguliavimą, inkstų funkciją, sukeliant skydliaukės ligas ir padidinant riziką susirgti onkologinėmis ligomis, tokiomis kaip kepenų, inkstų ir sėklidžių vėžys. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonėms, kurių organizmuose yra didesnė PFAS koncentracija, imuninis atsakas į skiepus būna silpnesnis, nes susidaro mažesnis antikūnų titras. Tai pastebėta tiriant vaikus, skiepytus nuo difterijos ir stabligės. Taip pat yra mokslinių tyrimų, kurie nustatė ryšį tarp PFAS ir padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje bei padidėjusių kepenų fermentų (ALAT). Be to, moterų, kurių aplinkoje yra didesnės PFAS koncentracijos, naujagimiai dažniau gimsta mažesnio svorio. Paauglystėje ir suaugus buvo pastebėta sąsaja (svarbu nepainioti su priežastiniu ryšiu) tarp PFAS ir antsvorio bei antrojo tipo cukrinio diabeto atsiradimo, tačiau šis tyrimas buvo atliktas tik su moterimis. Šį pastebėjimą vertinčiau atsargiau. Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie dažniau gamina maistą namuose, turi mažesnę PFAS koncentraciją kraujyje, palyginti su tais, kurie dažniau renkasi greitąjį maistą ar maistą išsinešti. Vis tik dažniau maistą namuose gaminantys asmenys suvartoja mažiau greitojo maisto produktų, mažiau riebalų, cukrų ir daugiau natūralių daržovių. Ar tik nebus antsvoris ir antrojo tipo diabetas labiau susiję su gyvenimo būdo ir mitybos įpročiais nei su PFAS?

Pavojai virtuvėje

Prisimenate laiką, kai itin išpopuliarėjo teflono keptuvės? Šios keptuvės tapo kiekvienos šeimininkės svajone. Lengva naudoti, maistas neprilimpa, neprisvyla, o ir prižiūrėti keptuves lengva. Tačiau teflonui įkaitus iki 300 laipsnių temperatūros, jis ima skaidytis, išsiskiria PFOA turintys garai. Dėl šių garų nugaišta papūgos – skaičiau. Garai pavojingi ir žmogaus sveikatai, tiesa, ne iš karto, bet vėl ir vėl jiems patekus į kvėpavimo takus, pavyzdžiui, dažnai stovint virtuvėje ir gaminant gardumynus. Sakysite, kas gi kaitina iki tokios temperatūros? „Environmental Science and Pollution Research“ 2017 metais publikuotame straipsnyje nurodoma, kad ant didelės kaitros viryklės pastačius teflono keptuvę, per 8 minutes ji įkaista iki 399 laipsnių. „DuPont“ įmonė, pasirodo, žinojo apie kenksmingas PFAS savybes ir dešimtmečiais tą informaciją slėpė bei neigė savo kaltę. Teigiama, kad per penkiasdešimt metų ši įmonė išskyrė į aplinką apie 771 toną PFOA. Beje, PFOA buvo naudojami teflono gamyboje iki 2013 metų. „DuPont“ įmonei buvo pateiktas 1,18 milijardo dolerių ieškinys. Pinigai buvo panaudoti fondui sukurti, siekiant spręsti PFAS taršą. Jei mėgstate filmus, pasižiūrėkite šį klausimą nagrinėjantį dokumentinį filmą „The devil we know“ (2018) arba tikrais faktais paremtą trilerį „Dark waters“ (liet. Tamsūs vandenys) (2019).

Didžiosios bendrovės, gamyboje naudojančios PFOA, pasirašė sutartį su Pasauline PFOA atsakingumo programa, kurios tikslas buvo iki 2015 metų visiškai pašalinti PFOA. Remiantis tarptautine Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), sutarta uždrausti PFOA, jos druskų ir su PFOA susijusių junginių gamybą ir naudojimą. Kai kurie indų gamintojai nurodo: „danga neturi sveikatai kenksmingų PFOA medžiagų“, tačiau Švedijos gamtos apsaugos organizacijos puslapyje rašoma, kad dalis įmonių naudoja šį sakinį tarsi norėdami pabrėžti, kad gamyboje nenaudojamos PFAS medžiagos, kas dažniausiai neatitinka tikrovės, mat gamyboje PFOA neretai keičiama kitomis panašių savybių turinčiomis medžiagomis. Pavyzdžiui, atsisakius PFOA (C8) imta naudoti trumpesnės grandies pakaitalą GENX (C3) – ši medžiaga, pasirodo, sukelia panašias problemas kaip ir PFOA, tačiau tam reikia didesnių koncentracijų, be to, GENX skilimo laikas trumpesnis.

Kaip PFAS patenka į organizmą?

Didžioji dalis PFAS į organizmą patenka su geriamuoju vandeniu, maistu ir dulkėmis namų aplinkoje, nes šių medžiagų yra ir ore. PFAS dažnai naudojami gaminant maistui išsinešti skirtas pakuotes. Įdomus tyrimas, atliktas 2017 m., parodė, kad, ištyrus 400 mėginių iš JAV greitojo maisto restoranų (popierius, kartonas ir gėrimų pakuotės), 46 proc. maistą liečiančio popieriaus ir 20 proc. kartono mėginiuose buvo rasta PFAS cheminių medžiagų. Palyginti su kitomis pakuotėmis, mikrobangų krosnelėje ruošiamų spragėsių maišeliuose PFAS koncentracija buvo viena didžiausių.

Apskaičiuota, kad suaugęs Europoje gyvenantis asmuo per savaitę gauna 3–22 ng/kg kūno svorio. Vaikams šis kiekis paprastai būna didesnis, bemaž du kartus didesnis. Europos maisto saugos tarnybos (angl. The European Food Safety Authority, EFSA) duomenimis, daugiausiai šių medžiagų gauname su geriamuoju vandeniu, žuvimi, vaisiais ir kiaušiniais. 2020 m. EFSA nustatė naują saugos ribą pagrindinėms organizme besikaupiančioms perfluoralkilo medžiagoms: PFOA, PFOS, PFNA ir PFHxS. Viršutinė riba – 4,4 ng/kg kūno svorio per savaitę. Šiuo metu galiojančioje geriamojo vandens direktyvos redakcijoje, kuri įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d., nustatyta 0,5 µg/l riba visoms PFAS grupės medžiagoms. Nuo 2026 metų leidžiama maksimali PFAS4 riba geriamajame vandenyje bus 4 ng/l. Duomenų apie PFAS Lietuvos geriamajame vandenyje, deja, neradau. Tačiau sunku patikėti, kad PFAS išplitus po visą pasaulį būtume stebuklingu būdu nuo šių medžiagų apsaugoti.

Į vaisius ir daržoves PFAS medžiagos dažniausiai patenka naudojant pesticidus. 37 ES naudojamuose pesticidų preparatuose yra PFAS. Taigi daug kas priklauso nuo to, kaip vaisiai ir daržovės yra auginami. Švedijos parduotuvėse tirtuose vaisiuose PFAS kiekiai nurodyti kaip maži, duomenų apie Lietuvoje atliktus tyrimus neradau. Siekiant sumažinti su PFAS susijusias rizikas, ekspertai rekomenduoja neatsisakyti vaisių ir daržovių, tačiau valgyti kuo įvairiau ir, kai tai įmanoma, pasirinkti atsakingus augintojus.

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) nagrinėja pasiūlymą riboti (yra pateikta ir reikalavimų uždrausti) PFAS medžiagų naudojimą. Galutinio verdikto tikimasi sulaukti jau kitais, t. y. 2025 metais.

 

Kosmetikos priemonės

Švedijoje atliktas tyrimas, vertinęs PFAS kiekį kosmetikos produktuose, atskleidė, kad CosIng (kosmetikos ingredientų duomenų bazėje) buvo identifikuota 170 PFAS medžiagų, iš kurių 42 buvo rastos trijose Europos kosmetikos duomenų bazėse. Dažniausiai identifikuotos medžiagos buvo politetrafluoretenas (PTFE, PFAS polimeras) ir C9-15 fluoralkoholio fosfatas. Analizė parodė, kad trys iš dešimties dažniausiai naudojamų PFAS medžiagų jau yra ribojamos arba greitai bus apribotos taikant leistinų koncentracijų taisykles. Tyrimas taip pat atskleidė, kad PFAS dažniausiai aptinkama dekoratyvinėje kosmetikoje (3,7 proc.), odos priežiūros priemonėse (0,78 proc.) ir plaukų priežiūros priemonėse (0,65 proc.). Medžiagų kiekis skirtinguose produktuose skiriasi, tačiau išmatuoti faktiniai duomenys parodė, kad fluoro junginių kiekis siekia 13,8 mg F/g (šveitikliai) ir 4,93 mg F/g (toniniai kremai/BB kremai). Nežinia, ar PFAS įsisavina per odą. Tačiau į aplinką medžiagos garantuotai patenka. Apskaičiuota, kad kosmetikos produktų naudojimas Europos šalyse kasmet aplinką teršia nuo 11 000 iki 38 000 kg fluoro junginių (blogiausiu scenarijumi). Tai tik viena problemos dalis. Nors Europos Sąjunga griežtai reguliuoja produktų gamybą, tos pačios taisyklės nėra taikomos visame pasaulyje. Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo Azijoje gaminama kosmetika, kuriai galioja kiti reikalavimai. Pirkdami iš patikimo gamintojo didesnių rūpesčių gal ir nesulauksite, tačiau įsigydami iš pigių elektroninės prekybos platformų nežinia ko sulauksite.

Ar galima PFAS pašalinti iš organizmo?

Deja, nėra jokių priemonių, kaip pašalinti PFAS iš organizmo. Jeigu jums pasiūlytų užsiimti žarnyno plovimu, kepenų valymu ar kokiomis kitomis alternatyviosios medicinos priemonėmis – netikėkite, stebuklų čia neįvyks. Tik pinigus sumokėsite. Tų keturių PFAS medžiagų, kurioms Europos sąjungoje nustatoma maksimali leidžiama koncentracija geriamajame vandenyje, pusinis skilimo laikas yra apytikriai penkeri metai. Tai reiškia, kad į organizmą patekusios medžiagos kiekis per penkerius metus sumažėja perpus. Būtų puiku, tačiau nepamirškite, kad organizmas nuolat „papildomas“ šiomis medžiagomis, taigi organizme PFAS ne tik nemažėja, bet didėja.

Ateities sprendimai šalinant PFAS iš aplinkos

Švedijoje, Laholmo komunoje, pradėtas naujas projektas su augalais, „sugeriančiais“ PFAS. Sezono pabaigoje augalus ketinama surinkti ir ištirpdyti šarminiame skystyje. Kokius augalus sodina Švedijoje, pasakyti negaliu. Panašus projektas atliktas JAV, ten buvo pasirinkta sodinti kanapes, o rezultatas: per metus žemėje 2 proc. sumažėjęs PFAS kiekis. Stokholme PFAS pašalinti buvo sodinamos viksvos ir elodėjos, dar vadinamos vandens maru. Pagal pateiktus duomenis, trumpos grandinės PFAS šioje žemėje sumažėjo 86 proc., o PFAS11 – 60 proc., poveikis šalinant kitus PFOS buvo kur kas prastesnis. Tiesa, šie augalai vėliau buvo sudeginami, kas man kelia klausimą: ar nepaplito tas pats PFAS po platųjį pasaulį kartu su dūmais…

Kvinslando universiteto mokslininkai Australijoje sukūrė veiksmingesnį metodą, skirtą vandeniui valyti nuo PFAS teršalų. Jie sukūrė medžiagas, kurios efektyviai sugeria PFAS ir vėliau gali būti atskirtos nuo geriamojo vandens. Vienas gramas šio sorbento gali išvalyti kelias tonas vandens. Šiuo metu Australijoje vykdomas pilotinis šio metodo bandymo projektas.

Minesotos universitete JAV profesorius Lawrence‘as Wackettas vadovauja mokslininkų grupei, kuriančiai mikroorganizmus, galinčius suskaidyti PFAS. Mikroorganizmai paprastai geba greitai prisitaikyti ir, natūraliai gamtoje esant medžiagoms, kurios primena tikslines medžiagas, mikroorganizmai gali prisitaikyti ir dėl greitos evoliucijos išmokti suardyti tokias medžiagas. Problema ta, kad natūraliai gamtoje nėra į PFAS panašių medžiagų. Mokslininkai įvedė į bakterijų genomą specifinį geną, padedantį joms apsisaugoti nuo žalingo fluoridų jonų poveikio ir augina šias bakterijas PFAS praturtintoje aplinkoje. Mokslininkai pasakoja, kad šiuo metu judama itin mažais žingsneliais, bet vis tik į priekį ir pabrėžia, kad šių sukurtų bakterijų neketinama paleisti į atvirą pasaulį, bet jos galimai bus naudojamos vandeniui išvalyti uždarame biorezervuare.

 

Turiu pripažinti, kad nors PFAS poveikis sveikatai ir aplinkai vis dar nėra iki galo ištirtas, tyrimai atskleidžia nerimą keliančias tendencijas. Tikrasis ilgalaikis šių cheminių medžiagų poveikis gali būti dar didesnis nei šiuo metu žinome. Vis dėlto žinojimas ir informuotumas suteikia mums galimybę priimti atsakingus sprendimus tiek rūpinantis šeima ir namais, tiek formuojant aplinkos apsaugos politiką.

 

Į viršų