Agnė Palukaitienė
Gyvename laikais, kai skubėjimas ir efektyvumas tapo pagrindiniais sėkmės rodikliais. Socialinės ir profesinės sėkmės kultūra spaudžia mus nuolat būti produktyviems, užimtiems ir veikti kuo greičiau. O kur dar sėkmės istorijų pripumpuoti socialiniai tinklai, nenoromis verčiantys lyginti save su kitais ir bėgti dar greičiau… Ši skubėjimo kultūra veda prie lėtinio streso, perdegimo ir nuolatinio nepasitenkinimo savo gyvenimu. Tačiau yra būdų sau padėti. Kviečiame atrasti skubėjimo detoksą.
Skubėjimo žala sveikatai
Streso statistika negailestinga. 2021 m. Amerikos psichologijos asociacijos (APA) atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei 71 proc. suaugusių žmonių JAV jaučia nuolatinį stresą dėl laiko stokos darbe ar spaudimo suspėti viską laiku. Lietuvoje statistika dar blogesnė – remiantis tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, 79 proc. lietuvių patiria nerimą ir stresą darbe. Ne paslaptis, kad nuolatinis skubėjimas tiesiogiai susijęs su stresu, kuris turi daugybę neigiamų padarinių sveikatai.
Per didelis streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas, kiekis organizme sukelia padidėjusį kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. 2023 m. paskelbtas Harvardo medicinos mokyklos tyrimas, kurio metu 18 metų stebėti daugiau nei 6500 biuro darbuotojų. Rezultatai rodo, kad vyrai, patyrę stresą darbe, susiduria su 49 proc. didesne širdies ligų rizika nei tie, kurie streso nepatiria. Moterų rezultatai nebuvo galutiniai tikriausiai dėl to, kad jos dažniau suserga širdies ligomis vėlesniame amžiuje.
Dažnai skubų gyvenimo ritmą lydi įvairūs miego sutrikimai, kurie yra tapę rimta problema šiuolaikinėje visuomenėje. Ilgalaikis stresas, susijęs su darbu ar asmeniniais įsipareigojimais, gali sukelti nemigą, sutrikdyti miego ciklą ir pabloginti miego kokybę. Nuolatinis nuovargis, kylantis dėl prasto miego, gali paveikti asmeninį ir profesinį gyvenimą, sumažinti produktyvumą ir gebėjimą susikaupti. Be to, chroniškas miego trūkumas silpnina imunitetą, didina psichinės sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ar depresija, riziką.
Nuolatinis skubėjimas yra glaudžiai susijęs su nerimo sutrikimais, depresija ir perdegimo sindromu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 15 proc. darbingo amžiaus žmonių visame pasaulyje turi psichikos sveikatos sutrikimų, o prastos darbo sąlygos, įskaitant per didelį darbo krūvį, didina psichologinio streso riziką. PSO taip pat skaičiuoja, kad pasaulyje dėl depresijos ir nerimo sutrikimų kasmet prarandama apie 12 milijardų darbo dienų, kas sukelia maždaug 1 trilijono JAV dolerių nuostolius dėl sumažėjusio produktyvumo. Visi šie tyrimai rodo, kad, norint gyventi visavertį gyvenimą, sulėtinti kasdienį tempą yra būtina. Tačiau gali kilti klausimas – kaip sau padėti? Čia į pagalbą „atskuba“ skubėjimo detokso principai.
Skubėjimo detoksas: rezultatai paprastuose žingsniuose
Skubėjimo detoksas – tai sąmoningas sprendimas atsisakyti kasdienio skubėjimo ir per didelio tempo. Tai daugiau nei tik laikinas atsipalaidavimas ar pertrauka nuo darbų – tai nuolatinė filosofija, padedanti susikurti harmoningesnį gyvenimo ritmą. Pasirinkus lėtesnį gyvenimo būdą, atsiranda galimybė susitelkti į dabartinę akimirką, didinti dėmesingumą ir mažinti nerimą, kylantį dėl nuolatinio spaudimo suspėti. Tokiu būdu kuriama ilgalaikė pusiausvyra. Aptarkime keletą paprastų būdų, kaip pradėti įgyvendinti skubėjimo detokso principus kasdienybėje.
Sąmoningai lėtinkite gyvenimo tempą, atlikdami kasdienes užduotis lėčiau. Vienas paprasčiausių būdų tai praktikuoti – pabandyti valgyti sąmoningai. Išjunkite telefoną ir atsitraukite nuo kompiuterio ar kitų dirgiklių. Giliai kvėpuokite ir pajuskite kiekvieną kąsnį. Įvaldę lėto valgymo meną, pabandykite sulėtinti gyvenimo tempą gamtoje. Šiam tikslui puikiai pasitarnaus „Shinrin-yoku“, arba kitaip – „miško maudynės“. Tai 1980-aisiais Japonijoje kilusi praktika, kuri siekia skatinanti žmones sąmoningai vaikščioti po mišką ir įsisavinti natūralią aplinką. Šio ritualo esmė – visiškai pasineriant į natūralų kraštovaizdį, pajusti ryšį su gamta per visus pojūčius, naudojant kvapus, garsus ir vaizdus. Taip pasiekiamas gilus atsipalaidavimas ir psichologinė ramybė.
Leiskite sau pailsėti taikant praktiką, kurios metu sustotumėte ir atpalaiduotumėte kūną bei protą. Tai ypač naudinga dirbant intensyvų protinį darbą, nes net ir trumpos pertraukėlės gali padėti sumažinti nuovargį, atkurti energiją ir pagerinti produktyvumą. Vienas iš efektyvių sąmoningo poilsio būdų – penkių minučių pertraukos. Jų metu galite atlikti gilaus kvėpavimo ar tempimo pratimus. Tokiu būdu kūnas gauna daugiau deguonies, kuri padeda atpalaiduoti raumenis, nuraminti mintis ir sumažinti stresą. Teigiama, kad gilaus kvėpavimo pratimų poveikis yra tiesiogiai susijęs su sumažėjusiu hormono kortizolio lygiu ir kraujo spaudimu.
Kitas efektyvus būdas, padedantis lėtinti gyvenimo tempą, – atsitraukimas nuo išmaniųjų technologijų, vadinamas „technologijų detoksu“. Tai sąmoninga praktika, kai ribojamas arba visiškai sustabdomas naudojimasis technologijomis tam tikram laikui, siekiant sumažinti nuolatinį informacinį triukšmą ir pagerinti psichinę sveikatą. Kadangi technologijos, ypač išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai, tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, daug žmonių jaučia poreikį būti nuolat pasiekiami, reaguoti į pranešimus ir naujienas čia ir dabar, o tai sukelia stresą, nerimą ir išsekimo jausmą. Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad technologijų pertraukos pagerina ne tik psichologinę, bet ir fizinę sveikatą. Mažiau laiko prie ekrano reiškia mažesnį akių nuovargį, sumažėjusią kaklo ir nugaros įtampą bei didesnį bendrą gerovės jausmą.
Dar vienas puikus ginklas kovoje su įtempta dienotvarke – dėmesingumo praktikos. Jų spektras itin platus – galite užsiimti meditacija, sąmoningu kvėpavimu, joga ir pan. Kad ir kurią praktiką pasirinktumėte, tai jums leis sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, sumažinti nuolatinį nerimą dėl praeities ar ateities. Tyrimai rodo, kad reguliarios dėmesingumo praktikos gali sumažinti streso hormono kortizolio kiekį, pagerinti emocinę savikontrolę ir psichinę sveikatą. Oksfordo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad dėmesingumo praktikos yra veiksmingos gydant nerimą ir depresiją, o jų poveikis gali būti ilgalaikis, ypač derinant su kitomis terapinėmis priemonėmis. Amerikos psichologijos asociacija pažymi, kad šios praktikos gali padėti žmonėms susidoroti su emociniais iššūkiais, pagerinti miego ir bendrą gyvenimo kokybę.
Saldūs skubėjimo detokso vaisiai
Skubėjimo detoksas kartais susilaukia kritikos. Skeptikai teigia, kad pakeisti kasdienius įpročius yra sudėtinga, nes įpročiai būna giliai įsišakniję ir reikalauja daug pastangų. Kai kuriems gali atrodyti, kad paprasti kasdieniai žingsniai, tokie kaip sąmoningos pertraukos ar technologijų ribojimas, nesuteiks pastebimų rezultatų. Kiti pabrėžia, kad vis dar trūksta duomenų apie ilgalaikį skubėjimo detokso poveikį sveikatai ir produktyvumui. Tačiau galima rasti daugybę pavyzdžių, kur šis metodas pasiteisina tiek individualiai, tiek ir įmonėse, kurios rūpinasi savo darbuotojų gerove. Toks požiūris ne tik padeda sumažinti stresą, bet ir didina produktyvumą, darbuotojų pasitenkinimą darboviete bei ilgalaikę įmonės sėkmę.
2019 m. „Microsoft“ savo padalinyje Japonijoje atliko eksperimentą, kurio metu visą rugpjūčio mėnesį darbuotojai dirbo tik 4 dienas per savaitę – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Be sutrumpintos darbo savaitės, įmonė taip pat skatino darbuotojus riboti susirinkimų trukmę iki 30 minučių ir mažinti gyvų susitikimų skaičių, pereinant į nuotolinę aplinką. Rugpjūčio eksperimento metu, siekiant dar labiau pagerinti darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, buvo integruotos ir saviugdos bei šeimos gerovės iniciatyvos. Eksperimento tikslas – sumažinti darbuotojų patiriamą stresą ir tuo pačiu metu didinti jų kūrybiškumą ir efektyvumą. Šio eksperimento rezultatai parodė, kad darbuotojų produktyvumas padidėjo net 39,9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, o streso rodikliai gerokai sumažėjo. Taip pat įmonėje sumažėjo elektros suvartojimas, o spausdintų dokumentų kiekis nukrito net 58,7 proc. Apklausus darbuotojus paaiškėjo, kad net 92 proc. jų liko patenkinti šiais pakeitimais.
JAV veikianti sveikatos draudimo kompanija „Aetna“ taip pat yra puikus pavyzdys, kaip sėkmingai įgyvendinami skubėjimo detokso principai gali turėti teigiamą poveikį darbuotojams ir įmonei. 2012 m., siekdama pagerinti darbuotojų psichologinę sveikatą ir sumažinti stresą, įmonė pradėjo taikyti dėmesingumo ir meditacijos programas. Daugiau nei ketvirtadalis iš 50 tūkst. „Aetna“ darbuotojų dalyvavo šioje programoje. Projektas buvo sėkmingai įgyvendintas per keletą metų, o jo rezultatai, įskaitant streso sumažėjimą ir produktyvumo augimą, buvo pranešti maždaug 2015 m., kai įmonė pradėjo fiksuoti šių programų teigiamą poveikį. Pasak vidinių tyrimų, darbuotojų streso lygis sumažėjo 28 proc., o miego kokybė pagerėjo 20 proc. Suteikdama darbuotojams priemones kokybiškam poilsiui, įmonė taip pat pasiekė puikių rezultatų – vidutiniškai kiekvienas „Aetna“ darbuotojas uždirbo įmonei papildomai apie 3 tūkst. JAV dolerių per metus.
Kita sėkminga skubėjimo detokso iniciatyva buvo pritaikyta įmonėje „Google“, kuri žinoma dėl savo inovatyvių darbo praktikų. 2013 m. „Google“ įdiegė neurobiologiniais tyrimais paremtą „Search Inside Yourself“ (SIY) programą, skirtą padėti darbuotojams lavinti emocinį intelektą ir išmokti taikyti dėmesingumo praktikas. Dalyvavimas SIY programoje leido darbuotojams geriau susikaupti, sumažinti stresą ir pagerinti bendravimą komandoje. Vidiniai tyrimai rodo, kad dauguma iniciatyvoje dalyvavusių darbuotojų teigė, kad sumažėjo jų streso lygis ir padidėjo produktyvumas. „Google“ pastebėjo, kad šios praktikos padėjo sukurti pozityvesnę darbo aplinką, darbuotojų pasitenkinimas darbo sąlygomis išaugo, o tai prisidėjo prie bendro įmonės efektyvumo augimo. Šių įmonių pasiekti rezultatai parodo, kaip skubėjimo detokso principai gali padėti ne tik atskiriems asmenims, bet ir visoms organizacijoms pasiekti geresnių rezultatų.
Puikus laikas sustoti ir atsigręžti į save
Skubėjimo detoksas tampa ne tik būdu pagerinti asmeninę gyvenimo kokybę, bet ir esminiu faktoriumi didinant organizacijų efektyvumą. Kartu su tokiais metodais kaip dėmesingumo praktikos, gilaus kvėpavimo technikos ir technologijų ribojimas, galima pasiekti ilgalaikę pusiausvyrą, sumažinti stresą ir pagerinti psichinę sveikatą. Teigiamus rezultatus rodo ir sėkmingi įmonių pavyzdžiai. Empatiškas požiūris į kasdienius darbuotojų iššūkius prisideda prie bendros sėkmės, stiprinant tiek individualų, tiek komandinį veiksmingumą.
Artėjant šventiniam laikotarpiui verta prisiminti, kad Kalėdos – ne tik dovanų ir užduočių maratonas, bet ir laikas, kai svarbu sustoti ir atsigręžti į tai, kas iš tiesų svarbu – ramybę, artumą ir laiką su šeima. Skubėjimo detoksas padės šventes sutikti ramiau ir prasmingiau. Sustokime, pajauskime šilumą, kurią atneša mažos akimirkos, ir leiskime sau patirti Kalėdų džiaugsmą be streso ir skubėjimo.