Viktorija M. Anängen
Norint kažko pasiekti, reikalingas intelektas ir gebėjimai tą intelektą pritaikyti. Tik ne viskas taip elementaru, mat intelektas gali būti ir emocinis, ir praktinis, ir socialinis. Juk vieni asmenys turi išskirtinį emocinį, puikų socialinį intelektą, o akademiniais pasiekimais pasigirti negalėtų. Visus tuos skirtingus niuansus įvertinti sunku, o štai vertinant taip vadinamą IQ (intelekto koeficientą) padarytas milžiniškas darbas. Ir tas darbas nenuėjo veltui, nes domėjimasis IQ skaičiukais niekur nedingsta. Tai tarsi duris atveriantis magiškas burtažodis. Ir net jei atrodo, kad intelektas arba yra, arba ne, ir čia turiu jus nuvilti. Pasaulyje apstu neatrastų ir amžiams prarastų einšteinų. Ir, beje, padėtis turi išeitį.
CITATOS:
* Smegenys vystėsi milijonus metų ir jau daug šimtmečių jos kaip organas nesikeičia.
** Pasirodo, kad nevisavertė mityba ir nepakankamas smegenų stimuliavimas lemia 15 IQ taškų netekimą.
*** Vaikų, dažnai valgančių pusfabrikačius, intelekto koeficientas yra kiek žemesnis nei vaikų, maitinamų šviežiai gaminamu maistu.
Kas yra IQ?
Žodžių derinį „intelekto koeficientas“ girdėjome visi, tačiau neretai iki galo taip ir nesuvokiame, ką šios raidės reiškia ir kada jų gali prireikti. Intelekto koeficientas neretai naudojamas tarsi proto sinonimas. Aukštas intelekto koeficientas – protingas, žemas – ką padarysi su „vištos smegenimis“. Imkime ir išmatuokime, kad žinotume viską ir dar užrašytume juodu ant balto. Intelekto koeficientas – tai skalė, įvertinanti asmens intelektinius gebėjimus. Intelekto koeficientui įvertinti dažniausiai naudojama Wechslerio skalė. Didžioji dalis turi intelekto koeficientą tarp 90 ir 110. Yra kelios intelekto koeficiento skalės, bet šios skalės nematuoja žmogaus kūrybiškumo, nematuoja net ir praktinio intelekto. O gaila. Man labiau patiktų spręsti panašaus pobūdžio užduotis (užduotį skaičiau seniai, gali būti netikslumų): jūs važiuojate dviviete mašina ir esant klaikiam orui autobusų stotelėje matote senutę, kuriai pasidarė bloga, savo draugą ir jūsų svajonių merginą ar vaikiną, mašinoje yra tik viena vieta, kaip pasielgtumėte? Atranką laimėjęs atsakymas buvo toks: atiduosiu automobilio raktus draugui, kad šis nuvežtų senutę, o pats liksiu su savo svajonių mergina (vaikinu). Tobulas sprendimas, tiesa? Ir draugui gerai, ir močiutei, ir jums atsiveria visos galimybės.
Intelektas intelektui nelygu. Didžioji mokslininkų dalis sutaria, kad yra taip vadinamas g-faktorius, „general intelligens“ – bendrasis intelektas. Išskiriami du pagrindiniai intelekto tipai: tvirtasis (kristalizuotas) intelektas (įgytos žinios) ir lankstusis (gebėjimas mąstyti, jis nepriklauso nuo žinių). Tvirtasis intelektas su amžiumi auga, o lankstusis – mažėja.
IQ testas praktikoje
Man kaip asmeniui žinojimas, koks mano intelekto koeficientas, nieko neduotų, to žinojimo niekur nepanaudočiau. Vis tik tai kažkam reikalinga. Dažniausiai intelekto vertinimo testai atliekami įtariant žemus intelektualinius gebėjimus, kas gali turėti įtakos vaiko gebėjimui mokytis pagal įprastą mokyklinę programą. Be abejo, intelektinių gabumų įvertinimas gali būti atliekamas ir tuo atveju, kai įtariami išskirtiniai vaiko gabumai, siekiant suteikti vaikui tinkamas intelektinio vystymosi galimybes. Vertinami vaiko gebėjimai skaityti, rašyti, vertinti tekstą, matematiniai gabumai ir t. t. Įprasto pobūdžio IQ testai suaugusiesiems dažniausiai atliekami atrenkant kandidatus eiti aukštesnes pareigas. Intelekto testą atlikau vieną kartą, aplikuodama į viršininkės pareigas universitetinėje ligoninėje. Testas buvo gana ilgas. Per tam tikrą ribotą laiką reikėjo pažymėti teisingus atsakymus. Klausimai matuoja tikrai ne išprusimo lygį, t. y. klausimų apie pasaulio šalių sostines, literatūrą ar istorinius įvykius nėra. Visos užduotys paremtos loginių mąstymu. Gali net savo vardo nemokėti parašyti, bet jei sugebėtum greitai pamatyti dėsningumus, santykį, erdvinę figūrą ar erdvinės visumos vaizdą – rezultatai bus puikūs. Svarbu mokėti mąstyti abstrakčiai. Rezultato išraiškos skaičiais aš negavau, buvo atsiųstas patvirtinimas, kad mano rezultatas įeina į 2 proc. geriausių rezultatų. Toks įvertinimas atvėrė galimybes norimai darbo pozicijai užimti ir geresniam atlyginimui gauti. Tuo viskas ir pasibaigė. Ir nors daug kas IQ testų rezultatus vertina su gera skepsio priemaiša, mokslininkai vis tik sugebėjo pateikti konkrečių IQ testo rezultatų ir gyvenimiškos sėkmės pavyzdžių. Kaip antai: asmenys, kurių IQ žemiau nei 90, turi penkis kartus padidėjusią riziką gyventi vargingai ir aštuonis kartus didesnę riziką patekti į kalėjimą nei asmenys, kurių IQ viršija 110. Žinoma, šiuos duomenis reikia vertinti itin atsargiai. Nepale IQ vidurkis siekia vos 43 balus, bet tai jokiu būdu nėra susiję su atsidūrimu kalėjime. Japonijos ir Taivanio gyventojų IQ vidurkis viršija 106 balus, kas labiausiai tikėtina susiję su mokymo kokybe ir gyvenimo būdu. Lietuva yra 36 vietoje, mūsų šalies gyventojų IQ vidurkis 95,86 balo. Iš esmės Europos šalių intelekto koeficiento vidurkiai skiriasi labai nedaug. Jei jūsų IQ siekia 131, galite tapti Mensa nariu. Mensa – tai tarptautinė organizacija, identifikuojanti ir jungianti aukštus intelektinius gebėjimus turinčius asmenis. Organizacija įkurta Anglijoje 1946 metais ir šiuo metu turi daugiau nei 136 000 narių.
Įgimtas ar įgytas
Mokslas sutaria, kad nuo genetikos priklauso 50–75 proc. intelektinių gabumų. Tyrimai su dvyniais rodo, kad mažiausiai 40 proc. skirtumų tarp vaikų intelektinių gabumų priklauso nuo genų. Visa kita priklauso nuo aplinkos, gyvenimo sąlygų ir panašiai. Savo šeimos paklausiau, kaip jie mano, kas vyksta su pasaulio žmonių intelektu pastaruoju metu ir kokių rezultatų galėtume tikėtis palyginę globalų IQ vidurkį dabar su 1960-aisiais gyvenusios populiacijos intelekto koeficientu. Dukros vienbalsiu atsakė: kvailėjame. Jos motyvavo tuo, kad šiuolaikinis jaunimas nesugebėtų atlikti nė pusės dalykų, kuriuos nė nesusimąstydami žmonės darė prieš penkis dešimtmečius. Ir, be abejo, paminėjo visas keistas instrukcijas, iš serijos „nedėkite katino į mikrobangų krosnelę“. Atrodytų, ypatingo proto nereikia, norint pačiam tai suprasti, o vis tik kažkam tokios instrukcijos prireikė. Be abejo, įbrukite šiuolaikiniam paaugliui popierinį žemėlapį ir ranka užrašykite instrukcijas, kur reikia nueiti. Tiesa, neleiskite naudotis mobiliuoju telefonu. Esu tikra, paaugliui tai būtų šioks toks iššūkis ir jūs, pasinaudoję savo tvirtuoju intelektu, tikriausiai lenktynes su paaugliu laimėtumėte. Vis tik, kalbant apie IQ palyginimą tarp skirtingų kartų, mano dukros buvo neteisios. Nors jų teorija turi potencialo, nes puikiai žinoma, kad lavinant trumpąją atmintį kartu laviname ir savo intelektinius gebėjimus. Prieš daug metų atmintinai žinojau visus svarbių žmonių telefonų numerius, dabar nesusimąstydama pasakyčiau tik savąjį. Kasdien lavinant trumpąją atmintį (pvz., prisimenant telefono numerius jų neužsirašant), po mėnesio IQ testų rezultatą galime pagerinti 3–4 taškais. Patobulėjame ir besimokydami groti instrumentu, besimokydami naujų kalbų, skaitydami knygas… Susintezavus visus šiuos dalykus, suprantu tik tiek: neleiskite smegenims tingėti, ir viskas bus gerai. Jei nenaudojame raumenų, jie atrofuojasi (nyksta), matyt, tokio paties likimo sulaukia ir atitnkamai nestimuliuojamos smegenys. Beje, pasakų skaitymas prieš miegą – taip pat svarbu.
Flynno efektas
Grįžkime prie intelekto koeficiento testų. Intelekto testų rezultatai globaliai augo bent kelis dešimtmečius. Ištyrus 72 šalių gyventojus pastebėta, kad nuo 1948 iki 2020 metų šiose šalyse intelekto koeficientas kas dešimtmetų padidėdavo 2,2 taškais, o kai kuriose šalyse net 7 taškais. Šis augimas Vakarų šalyse pastaruoju metu sulėtėjo, o gal net sustojo, bet regresas nestebimas. Vis tik mokslininkams buvo užminta nelengva mįslė. Smegenys vystėsi milijonus metų ir jau daug šimtmečių jos kaip organas nesikeičia. Prisimenu, kai buvau vaikas, kalbėta apie mėginimus atrasti genialumo priežastis tiriant mirusių iškilių asmenų smegenis. Nei smegenų svoris, nei smegenų struktūra, vertinant jas anatomiškai, negalėjo paaiškinti išskirtinio talento ir gabumų. Bet kažkas juk lemia augančius intelekto gabumus visoje populiacijoje? Kas galėjo paskatinti tokį greitą pokytį ir intelekto vystymąsi, jei ne smegenų raida?
Mityba turi įtakos intelektui
Labai įdomu tai, kad naujagimio smegenys sunaudoja daugiau nei 85 proc. visos energijos, penkiamečio smegenys – 44 proc., o suaugusio žmogaus smegenys – 25proc. Įsivaizduokite, kaip tai turi įtakos smegenų veiklai, jei taip reikalingų medžiagų trūksta. Pasaulyje apie 22 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus negauna pakankamai maistinių medžiagų, kas lemia nepakankamą šių vaikų vystymąsi, tai pasakytina ir apie smegenis. Kas antras vaikas pasaulyje stokoja mikroelementų, kas irgi turi įtakos smegenims ir jų veiklai. Pasirodo, kad nevisavertė mityba ir nepakankamas smegenų stimuliavimas lemia 15 IQ taškų netekimą, kas savo ruožtu sąlygoja iki 25 proc. mažesnį atlyginimą. Mokslininkai teigia, kad per pirmą tūkstantį dienų nuo pastojimo įvykę smegenų pažeidimai neišnyksta ir negali būti sušvelninti. Pagalvokime: kai kuriose patriarchalinėse tautose tėvas valgo pirmas, jam tenka maistingiausi produktai, kad jis būtų stiprus ir galėtų išlaikyti šeimą, o nėščia žmona stokoja geležies ir nėštumo metu kenčia nuo mažakraujystės. Kitose šalyse, pavyzdžiui, kai kuriose Etiopijos dalyse nėščiajai negalima valgyti kiaušinių, Indonezijoje – krevečių. Per mažai maistingų medžiagų ir mikroelementų gaunančios nėščiosios gimdo tų pačių medžiagų stokojančius kūdikius. Jau galime pradėti skaičiuoti prarastus einšteinus. Vis tik, anot Prancūzijoje atlikto tyrimo, vidutiniškai gyvenančioms šeimoms įvaikinus vargingomis sąlygomis augančius vaikus, pastarųjų intelekto koeficientas padidėjo 12–18 taškų. Vadinasi, potencialas yra, net jei vaikas gimė stokodamas įvairių mikroelementų?
Negaliu nepaminėti ir tyrimo, vertinančio šiuolaikinės mitybos ypatumus. Škotijoje ištyrus per 4000 trejų–penkerių metų vaikus paaiškėjo, kad vaikų, dažnai valgančių pusfabrikačius, intelekto koeficientas yra kiek žemesnis nei vaikų, maitinamų šviežiai gaminamu maistu. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad didesnis baltymų kiekis vaikų mityboje turi teigiamos įtakos intelektui, o gausus riebalų ir druskos kiekis – neigiamos. Paprasta išvada: ruošdami užkandžius, patiekite vaikams šiaudeliais pjaustytų morkyčių, o ne bulvių traškučių.
Žindyti ar nežindyti: amžinas klausimas
Ši tema nagrinėjama metų metus, tarsi gražios krūtinės dilema yra svarbiausias pasaulyje klausimas, savotiška globalaus masto problema (kai kuriuose sluoksniuose). Pasidomėjau, ar žindymas turi įtakos kūdikio intelektui. Palyginus mažiau nei mėnesį ir bent metus krūtimi žindytų kūdikių rezultatai: IQ koeficientas 4 taškais didesnis, atlyginimas sulaukus trisdešimties gerokai didesnis nei šios „prabangos“ neturėjusiųjų. Beje, rezultatai nepriklauso nuo šeimos socioekonominio statuso gimus kūdikiui. Tiesa, šios studijos rezultatai vertinami prieštaringai, ne visų panašaus pobūdžio studijų rezultatai teigia tą patį, kai kurie tyrimai rodo, kad IQ skirtumas išnyksta vaikui augant, t. y. didesnės įtakos plačiąja prasme neturi. Atvirai, žindome ne dėl to, kad kūdikio intelektas būtų aukštesnis. Žindymas – tai daug daugiau: artumas, saugumas, ryšys, kūdikio imuniteto stiprinimas ir įvairių ligų rizikos mažinimas, na, ir, be abejo, maistinės medžiagos. Nėra ko mąstyti ir diskutuoti, turite galimybę – žindykite.
Perskaičiusi nemažą pluoštą straipsnių darau paprastą išvadą: gimdami turime pagrindą, bet intelektiniai gebėjimai nėra statinis skaitmuo. Įvairiapusė ir kokybiška mityba – svarbus komponentas. Mokykite vaikus maitintis sveikai ir įvairiai, kad šis įgūdis tęstųsi visą jų gyvenimą. Ir lavinkite smegenis.