Rolandas Kažimėkas
Iš pradžių į dirbtinio intelekto (DI) sukurtus tekstus žmonės žiūrėjo su nemaža ironijos doze, šaipėsi iš DI „nugrybavimų“, socialiniuose tinkluose perspausdindavo juokingus jo atsakymus, tačiau vėliau visuomenės susidomėjimą, o taip pat ir nerimą sukėlė gana nuoseklūs tekstai ir realistiniai vaizdai – generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai duomenis jau pateikia tokiais būdais, kurie anksčiau buvo įmanomi tik dėl mūsų mąstymo, kūrybiškumo ir pastangų. Ir dirbtinis intelektas tai daro vis geriau ir geriau. Be gerai žinomų įrankių, tokių kaip „ChatGPT“, yra ir mažiau paplitusių, bet labiau specializuotų įrankių ir jų sparčiai daugėja.
Anksčiau į nuogąstavimus, kad DI panaikins daugelį darbo vietų, buvo žiūrima ramiai („ai, ateities dalykas, kuris manęs nepalies), o dabar – su dideliu nerimu, nes daug ką paliečia.
CITATA:
* Spartus DI tobulėjimas vos per kelis mėnesius sugriovė šį tikėjimą: autoriai, dizaineriai, fotografai ir režisieriai suprato, kad jų ateitis yra miglota.
** Skaičiuojama, kad vien „ChatGPT“ per dvi savaites sukuria daugiau teksto nei jo yra visose iki šiol žmonijos parašytose knygose.
*** Energijos tema yra tarsi tabu, ja net nediskutuojama. Ir turbūt viena iš priežasčių yra ideologinė: juk dirbtinis intelektas – taip progresyvu, bet staiga pasirodo, kad tas progresyvusis dirbtinis intelektas yra energijos rijikas.
Menu tampa užklausų rašymas?
Dirbtinio intelekto vystymuisi skiriamos milžiniškos investicijos. Remiantis „Goldman Sachs“ duomenimis, net ir konservatyviais vertinimais, investicijos į dirbtinį intelektą iki 2030 m. gali pasiekti 1 proc. pasaulio BVP. Kartu su didėjančiomis investicijomis sparčiai auga ir dirbtinio intelekto įrankių skaičiavimo galia. Tačiau didėjančios investicijos į dirbtinį intelektą lemia ne tik technologijų plėtrą, bet turi rimtą poveikį darbo rinkai. Pasak „Goldman Sachs“, ketvirtadalis JAV darbuotojų atliekamų užduočių gali būti automatizuotos, jas gali atlikti dirbtinis intelektas. Pasaulinis rodiklis gali būti šiek tiek mažesnis – bent jau kol kas besivystančios šalys mažiau imlios automatizavimui.
Dar visai neseniai vyravo nuomonė, jog kūrybinėms profesijoms dirbtinio intelekto plėtra nekelia grėsmės. Tačiau spartus generatyvinio DI tobulėjimas vos per kelis mėnesius sugriovė šį tikėjimą: autoriai, dizaineriai, fotografai ir režisieriai suprato, kad jų ateitis yra miglota. Ir tai jokiu būdu nėra nepagrįsti nuogąstavimai. Pavyzdžių toli neieškosiu: mano telefone yra dirbtinio intelekto įrankis „Portretas“. Tereikia padaryti apie 40 savo nuotraukų (iki juosmens), geriausia iš visų pusių, visokiausiomis mimikomis. Vėliau šios nuotraukos siunčiamos į kažkur esantį serverį ir kokias 3 valandas apdorojamos – DI iš jų mokosi pažinti nufotografuoto žmogaus veidą, jo mimikas, nuotaikas, pečius, kūno padėtį. Kai šis procesas baigtas, galima savo atvaizdą projektuoti kur tik širdis geidžia, pavyzdžiui, įrašius nuorodą „biuras, kasdieniška verslo apranga“ ir pan., per kelias minutes žmogus „perkeliamas“ į gerai įrengtą biurą, pasodinamas prie stalo, solidžiai aprengtas, nutaisęs atitinkamą veido išraišką. DI padaro visus darbus, kuriuos padarytų fotografas, be to, pasirūpina tinkamu apšvietimu, baldais, aplinka ir net padaro ir vizažisto darbą – išlygina raukšles, kiek pašviesina ten, kur reikia pašviesinti, šiek tiek pajaunina, pataiso plaukus. Rezultatas itin realistiškas, klaidos labai retos, tikroviškumas – stulbinantis. Kodėl apie tai pasakoju? Todėl, kad, naudojantis šiuo įrankiu, galima pasidaryti puikiausią fotosesiją pačiam. Kas dėl to prarado užsakymų? Na, nesunku įvardyti ko nereikia: fotografo, apšvietimo, tinkamų fotosesijai patalpų, vizažisto ir net rūbų.
Vaizdo menas yra viena iš tų šakų, kurią labai paveikė sparti dirbtinio intelekto plėtra. Grafikos dizainerių ar dailininkų gebėjimai vis rečiau reikalingi – tereikia parašyti atitinkamą užklausą, ir programa sukurs vaizdą. Užklausų rašymas jau tapo savotišku menu.
Iš ko DI mokysis ateityje?
Menininkai maištauja, DI kūrinius jie laiko meno degradacija, pabrėžia, kad generatyvinis dirbtinis intelektas mokosi remdamasis didžiuliais duomenų rinkiniais, kuriuose – žmonių sukurti kūriniai. Jų manymu, DI įrankiai nekuria meno tradicine prasme – jie veikia remdamiesi tik tuo, ką jau yra sukūrę žmonės. Tai savo ruožtu riboja DI sukurto turinio originalumą.
Kol kas sielojamasi dėl to, ką dirbtinis intelektas gali padaryti arba kaip jis gali mums pakenkti, tačiau nepaliečiami tie pavojai, kurių iš išorės nematyti ir kurie kyla dėl žmonių tingumo, dėl to, kad žmonės vis labiau ir labiau (reikia ar nereikia) pasikliaus dirbtiniu intelektu. Kiek to tingumo yra? Skaičiuojama, kad vien „ChatGPT“ per dvi savaites sukuria daugiau teksto nei jo yra visose iki šiol žmonijos parašytose knygose. Toks yra generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) potencialas. Štai šioje vietoje galima būtų pafilosofuoti apie tai, kas bus netolimoje ateityje: šiuo metu DI naudojasi mūsų sukurtais duomenimis: tekstais, nuotraukomis, vaizdo įrašais, muzikos garsais, tačiau laikui bėgant labai sparčiai daugėja DI sukurto turinio ir neabejotina, kad jis greitai dominuos (o gal jau ir dominuoja). Kas tada? Dirbtinio intelekto įrankiai mokysis iš to, ką patys sukūrė?
Pasak menininkų, dirbtiniam intelektui trūksta gebėjimo išreikšti emocijas, kas būdinga kuriančiam žmogui. Vis dėlto pripažįstama, kad dirbtinis intelektas geba kurti kūrinius, kurie, nors ir priklauso nuo anksčiau žmonių sukurtų kūrinių, turi originalumo požymių. Be to, pripažinkime, kad ir emocijos išreiškiamos toli gražu ne kiekvienu atveju, nes kur kas daugiau kūrinių turi amato požymių.
Vietoje šešiasdešimties dirba tik vienas
Dirbtinio intelekto sukelta konkurencija išprovokavo kai kuriuos menininkus ieškoti teisybės: jų nuomone, generatyviniai dirbtinio intelekto įrankiai pažeidžia autorių teises, nes naudojasi žmonių sukurtais, autorių teisų saugomais kūriniais. Tačiau kol kas panašu, kad tai kova su vėjo malūnais.
Panašios dilemos kyla ne tik dailės, bet ir muzikos srityje. Pavyzdžiui, yra DI įrankių, generuojančių kompozicijas pagal įvairių kompozitorių stilių, taip pat yra programų, galinčių kurti emocijas atspindinčią muziką. Tačiau muzikoje vis dėlto dominuoja žmonės, nes geras muzikinis kūrinys – kupinas emocijų. Tai reiškia, kad geriausi muzikantai ir kompozitoriai net ir generatyvinio dirbtinio intelekto amžiuje vis dar turi darbo. Tačiau ant kortos gali būti pastatytas gausybės vidutinio lygio muzikos kūrėjų ir atlikėjų likimas, o juk jie ir yra pagrindinė masė.
Dirbtinis intelektas taip pat skinasi kelią į rinkodarą, kartais su skaudžiomis darbuotojams pasekmėmis. BBC aprašė atvejį, kai įmonė, pradėjusi naudoti DI įrankius, iš savo rinkodaros turinio kūrimo komandos atleido 60 darbuotojų, paliko dirbti tik vieną. Jo darbas – paredaguoti „ChatGPT“ sukurtą turinį, kad jis taptų „žmogiškesnis“.
Neliks tapatybės?
Remiantis „McKinsey“ analize „Generative AI: Unlocking the future of fashion“, per ateinančius trejus–penkerius metus DI galėtų padidinti aprangos sektoriaus įmonių pelną 150 mlrd. dolerių (iki 275 mlrd.). Nes dirbtinis intelektas nėra tik automatizavimas – tai įmonės apsukų didinimas ir darbo spartinimas. Mados pasaulyje DI gali žaibišku greičiu generuoti naujas mados tendencijas, o tada belieka dar kartą pasinaudoti DI, paskleisti jo sukurtas kolekcijas socialiniuose tinkluose. Tokia situacija pavojinga profesionaliems rinkodaros specialistams, kūrybinėms agentūroms, nes sparčiai mažės jų paslaugų paklausa. Tačiau yra vienas mažas niuansas – dirbtinio intelekto negalima palikti be „vadžių“, kažkas turės kritiškai prižiūrėti jo kuriamą turinį, kitaip DI naują aprangos kolekciją gali sukurti pasirėmęs konkurentų darbais (o juos juk irgi kūrė DI). Tai nebus tiesioginis plagiatas (labai bus sunku ką nors įrodyti, kaip ir dailės pasaulyje), tačiau kils prekės ženklų tapatybės suvienodėjimo pavojus – visos kolekcijos bus panašios, trūks originalumo, netikėtumo, provokacijų, kas mados pasaulyje yra labai vertinama.
Automatiškai sukurtas turinys interneto svetainėse
Rinkodaros specialistams, žurnalistams ir kitiems rašytojams netikėtai į pagalbą ateina dirbtinį intelektą kurianti bendrovė „Alphabet“ („Google“). Jos atstovas Johnas Muelleris pareiškė, kad automatiškai sukurtą turinį ši korporacija vis dar laiko SPAM’u.
Nors „Alphabet“ pozicija gali patikti tekstų kūrėjams, tačiau atskira problema yra ta, kaip dažnai interneto svetainėms, beatodairiškai naudojančioms dirbtinį intelektą, pavyks apeiti įvairias apsaugos priemones. Muelleris prognozuoja, kad tarp „Google“ ir interneto svetainių savininkų, bandančių naudoti automatiškai generuojamą turinį, prasidės katės ir pelės žaidimas.
Manau, kad jis seniai vyksta. Padariau paprastą eksperimentą: pasirinkau vieną siaurą temą ir paprašiau dirbtinio intelekto, kad jis man sukurtų internetinės svetainės, pristatančios tos srities produktus, titulinį puslapį. Tada pasinaudojęs vertimo programa suradau kelių Europos šalių, kurių kalbos man nežinomos (Čekijos, Rumunijos, Vengrijos, Kroatijos, Graikijos ir t. t.), tos pačios srities produktus pristatančius tinklalapius. Vėl pasinaudojau vertimo programa ir išverčiau jų titulinius puslapius. Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar jau dėsnis, bet visi vertimai buvo identiški ir labai panašūs į tai, ką mano prašymu parašė dirbtinis intelektas.
Tikrai negalima sakyti, kad rašytojai ir tekstų autoriai jaučiasi saugūs. Verta prisiminti 2023 m. JAV rašytojų gildijai priklausančių autorių streiką, prie kurio vėliau prisijungė ir aktoriai. Tai buvo vienas didžiausių protestų Holivudo istorijoje, dėl kurio ilgam buvo sustabdytas daugelio filmų filmavimas. Buvo sutarta, kad dirbtinis intelektas kino pasaulyje bus naudojamas tik kaip pagalbinė priemonė ir streikas baigėsi. Tačiau viskas rodo, kad tai tik pirmas įtampos ir socialinių problemų, kurias sukėlė staigus DI vystymasis, etapas. Verta paminėti, kad vis dažniau matome darbo skelbimus, kuriuose ieškomi tekstų kūrėjai, dirbantys su DI. Ką tai reiškia, nesunku atspėti – kūrėjų komandą keičia žmogus, dirbantis su dirbtinio intelekto įrankiais.
Nors generatyvinio dirbtinio intelekto vystymasis kelia rimtą susirūpinimą, vis tik bandoma nuraminti, kad ateitis visai neturi būti pesimistinė. Juk geriausi kūrėjai naudosis dirbtiniu intelektu kaip pagalbine priemone, taip padidindami savo efektyvumą ir atverdami sau kelią naujoms meno formoms. Kūrybinių industrijų darbo rinka keisis – svarbiausia bus žmonių ir naujųjų technologijų bendradarbiavimas. Būtent žmonės, gebantys suderinti savo viziją su dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis, lems įvairių meno sričių (taip pat ir kitų) ateitį. Dirbtinis intelektas perims labiau „techninius“ kūrybinio proceso aspektus, tačiau paliks vietos tikrai kūrybiškiems, originaliems ir žmogiškiems protams. Skamba gražiai, bet ką apie tai mąsto skulptorius, dailininkas, kompozitorius, literatūros kūrinių autoriai, kai kiekvienas jų gali pasakyti: „mano kūrinys gimė mano viduje“.
Paskui nuvažiuojantį traukinį?
Dirbtinio intelekto reguliavimas yra būtinas, juolab kad jau dabar dirbtinio intelekto vystymosi sustabdyti neįmanoma, Europos Sąjungos DI aktas yra pirmasis pasaulyje teisės aktas dėl dirbtinio intelekto. Juo siekiama užtikrinti, kad DI sistemos būtų saugios, etiškos ir patikimos. Taigi daugiausia dėmesio skiriama duomenų srauto kontrolės klausimams, kad jie netarnautų neetiškiems tikslams. Bet įspūdis toks, kad bandymai reguliuoti DI yra panašūs į bėgimą paskui nuvažiuojantį ir vis greitėjantį traukinį, juolab kad pagrindiniai DI banginiai yra JAV, o Europa šioje srityje gerokai atsilieka. Apie dirbtinio intelekto etikos problemas sako ir faktas, kad jau yra DI įrankių, padedančių kurti pornografiją. Teigiama, kad yra keliasdešimt nemokamų svetainių, kuriose naudotojai, rašydami teksto užuominas, gali kurti įvairiausius personažus pagal savo pageidavimus ir taip įgyvendinti savo fantazijas, pasirinkti personažo amžių, lytį, šukuoseną, etninę priklausomybę ir kitus kūno atitikmenis. Internete klajoja ne vienos garsios aktorės ar dainininkės nuotraukos, kuriose jos vaizduojamos apsinuoginusios. Tai ne tikros fotosesijos, o DI sukurti vaizdai. O juk socialiniai tinklai – neišsemiamas realių žmonių nuotraukų rezervas.
Generatyvinis – ne pati geriausia DI versija
Nepaisant to, kad dirbtinis intelektas yra liaupsinamas ir kuo toliau, tuo labiau, vis tik pripažįstama, kad žmonės daug efektyviau apdoroja informaciją, o taip yra dėl to, kad turime tam pritaikytus jutiklius – akis, ausis, nosį, kūną, jaučiantį šilumą, šaltį, vibracijas ir kitus dirgiklius. Visi mūsų jutikliai vienu metu priima daug informacijos, mes ją sėkmingai smegenyse apdorojame ir susikuriame labai efektyvų situacijos paveikslą.
Generatyviniai dirbtinio intelekto įrankiai, apie kuriuos šiandien dažniausiai šnekama („ChatGPT“ ir panašūs), dirba kitaip – jie analizuoja internete esamus duomenis ir juos pasitelkę kuria naują turinį. Tačiau šiandieniame informacinių technologijų pasaulyje egzistuoja dvi DI vystymosi stovyklos. Vienos atstovai sako, kad užtenka generatyvinių DI modelių, svarbiausia, kad jie turėtų pakankamai duomenų, kad būtų kuo efektyvesnė duomenis apdorojanti techninė įranga. Kitos krypties atstovai sako, kad reikėtų kurti į mus pačius panašias sistemas, logiškai samprotaujančias ir pasitelkiančias jutiklius bei analizuojančias supančią tikrovę, tada viskas bus kur kas aukštesniame lygmenyje. Šiuo metu kuriami generatyviniai modeliai tik „apsimeta“ protingais: atsakymus į užklausas jie formuoja vadovaudamiesi tikimybe: pavyzdžiui, frazę „už lango…“ DI greičiau užbaigs „šalta“, „šilta“, „sninga“ nei „ganosi arklys“. Tas pats pasakytina ir apie vaizdinius generatyvinius dirbtinio intelekto modelius.
Generatyvinis dirbtinis intelektas neturi abstraktaus mąstymo. Ar šie modeliai supranta geometrinę erdvę, ar jie supranta 3D, gravitaciją? Reikia pasakyti, kad jie labai gerai imituoja, kad kažką „suvokia“, o tai mus apgauna. Generatyvinis dirbtinis intelektas vis dar panašus į studentą, kuris egzamine atsako į testo klausimus, bet nė velnio nesuprato dėstomo dalyko esmės. Bet nuo dėstytojo pastangų irgi priklauso, ar jis nustatys, kad studentas tik atsakė į klausimus ar ir gerai suprato medžiagą.
„Google“ turi ambicijų sukurti vieną didžiulį modelį, kuris atliktų viską – nuo tiesinės algebros iki vaizdų atpažinimo ir garsų kūrimo, žodžiu, tokią priemonę, kuri padėtų vienu įrankiu išspręsti visas pasaulio problemas. Tai, žinoma, yra šių bendrovių komercinės paslaptys, tačiau apie tai galima spręsti iš to, kuo mokslinėse konferencijose giriasi su „Google“, „OpenAI“ ar „DeepMind“ susiję mokslininkai.
Nieko blogo, vien tik gėris?
Dirbtinio intelekto klausimas yra labai daugialypis, nes DI yra tam tikras pažinimo mechanizmas, o pažinimo procesai kartu kuria ir keičia socialines sistemas, kurios negali egzistuoti be keitimosi informacija ir tam tikro pasaulio interpretavimo.
Dirbtinis intelektas turi didžiulį potencialą ir daugeliu atžvilgių gali būti naudingas žmonijai didindamas jos galimybes. Į dirbtinį intelektą reikia žvelgti kaip į mūsų jėgų, o taip pat ir galimybių daugintoją. Kiekviena technologija yra galios daugintojas – net ir dviratis, leidęs iš taško A į tašką B nukeliauti 3 kartus greičiau, automobilis, leidęs tą padaryti dešimtis kartų greičiau. Tačiau DI galimybės gali būti tokios didelės, kad teigiama, jog iki šiol žmonija neturėjo tokio masto galios daugiklio. Jis gali padaryti daug gero žmonijai, jei bus naudojamas protingai, bet gali ir pakenkti, nes yra daug galingesnė priemonė nei ginklai, net ir masinio naikinimo. O jei paaiškėtų, kad DI pradeda vystytis savarankiškai, kad yra protingesnis už mus arba pasižymi panašiu intelektiniu pajėgumu, kokia tikimybė, kad jis mūsų neužvaldytų ir kad mes jį suvaldytume?
Technoentuziastai sako, kad tame nieko blogo nėra. Tačiau technoentuziazmas yra pavojinga šių laikų ideologija. Kaip ir nebrandus požiūris į technologijas (technoentuziastai, kaip ir technopesimistai ar technorealistai, nėra šių dienų terminai, jie atsirado dar XIX amžiuje).
Kol kas matome, kad dirbtinis intelektas ne tik teigiamai, bet neigiamai keičia mūsų gyvenimus, nes „suvalgo“ daugybės žmonių darbo vietas, prisideda prie socialinių ryšių ardymo. Technoentuziastai nekritiškai pritaria glaudžiai technologijų sąjungai su visomis mūsų gyvenimo sritimis, neįžvelgdami jokių rimtų grėsmių nei visai visuomenei, nei atskiroms socialinėms grupėms. Neretai jie tvirtina, kad technologijos prisideda prie idealios visuomenės kūrimo, nes pažangi mokslo ir įvairių technologijų raida idealių gyvenimo standartų siekiamybę paverčia tikrove. Kibernetinio optimizmo atstovas Douglasas Rushkoffas entuziastingai teigia, kad skaitmeninės technologijos visą pasaulį veda į naujojo renesanso epochą, nes suteikia galimybę kiekvienam žmogui reikšti savo nuomonę, ugdo individualistinį mąstymą ir kūrybiškumą, lemia socialinių hierarchijų ir anksčiau buvusių stiprių galios struktūrų silpnėjimą ir taip stiprina demokratizacijos procesus pasaulyje. Trumpai tariant, technoentuziastų nuomone, naujos technologijos atneša tik teigiamas permainas, o tie, kurie to nesupranta, yra tiesiog ateities priešai ar paprasčiausiai blogi žmonės. Todėl šiuolaikinis technologinis pagreitis bei visi su juo susiję socialiniai ir kultūriniai pokyčiai technoentuziastams yra ne problema, o paprasčiausia kaita, kurios tempas atitinka dabartinį dinamišką laiką. Jų manymu, technologiniai pokyčiai sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, bet galiausiai jie privers visuomenę jas įveikti arba prie jų prisitaikyti.
Lenktynėse ne viskas taip paprasta
Dabar daug kalbama tik apie dirbtinio intelekto galimybes, bet beveik nekalbama apie tai, kad ateityje dirbtinio intelekto prieinamumą nulems energijos prieinamumas. Algoritmai, leidžiantys dirbtiniam intelektui mokytis, reikalauja labai daug energijos. Nors dažniausiai minimas įrankis yra į tekstines užklausas atsakinėjantis „ChatGPT“, tačiau dirbtinio intelekto modelių skaičius sparčiai didėja – vienokie modeliai bus naudojami bankuose, kitokie – medicinoje, dar kitokie – transporto sistemų valdymo srityje ir t. t. Kiekvieną iš jų reikės apmokyti, o jei kažkas keičiasi, atsiranda naujos informacijos, modelius reikia mokyti iš naujo.
Ne vienas DI plėtrą tyrinėjantis ekspertas sako, kad dirbtinio intelekto kūrimą ir prieinamumą lems galimybė gauti energijos, o ne prieigą prie duomenų, nes duomenų turime daug ir jų bus vis daugiau. Daug didesnis iššūkis – šių sprendimų aprūpinimas energija. O energijos ištekliai yra riboti dėl daugelio priežasčių: geopolitinių, žaliavų gavybos, technologinių, istorinių ir finansinių. Energijos reikia daugeliui pramonės šakų ir kuo toliau, tuo daugiau, dėl šių išteklių vyks arši kova, į lenktynes įsitraukė ir dirbtinis intelektas.
Energijos tema yra tarsi tabu, ja net nediskutuojama. Ir turbūt viena iš priežasčių yra ideologinė: juk dirbtinis intelektas – taip progresyvu, visi progresyvieji juo naudojasi; progresyviesiems labai svarbu klimato kaita, „žaliasis kursas“, tvarus energijos vartojimas; bet staiga pasirodo, kad tas progresyvusis dirbtinis intelektas yra energijos rijikas. Kai kalbama apie gyvenamuosius namus, jų aprūpinimą šiluma, namuose veikiančius buitinius prietaisus, energijos suvartojimo tema iškeliama į aukštumas, energetinis namo efektyvumas yra labai dažnai aptarinėjama tema. Bet kalbant apie DI modelius, energijos poreikio temos iškeliamos labai retai.
Šiandien DI sistemų vystymasis šiek tiek primena šaltojo karo meto ginklavimosi varžybas, ypač kai kalbame apie kalbos modelius (Large Language Model). Kiekviena šalis nori turėti savo kalbos modelį, nes kiekviena turi savo kalbą, kurioje įtvirtintas nacionalinis identitetas, be to, kiekviena turi savą vertybių rinkinį, kurio šie modeliai taip pat turėtų laikytis. Į tam tikrus klausimus Kalifornijoje sukurtas anglų kalbos modelis atsakys kitaip nei, pavyzdžiui, Kinijoje ar Indijoje sukurti tenykščių kalbų modeliai, nes tų šalių vertybių sistema visiškai kitokia ir atvaizduojama jų vartojamoje kalboje. Ne kiekviena šalis galės sau leisti tokias dideles išlaidas energijai, kurių reikalauja kalbos modelių vystymas ir apmokymas iki tokio lygio, kad jie nebūtų „kreivi, šleivi“. Dideli pasauliniai žaidėjai, tokie kaip „Microsoft“, „OpenAI“ ir „Google“, turi prieigą prie daug kartų didesnės skaičiavimo galios nei visa Europa. O tai reiškia monopolinę padėtį. Kaip elgsis rinka? Ne taip lengva numatyti, gal daugelyje mūsų gyvenimo sričių kils tokių problemų, apie kurias šiandien dar nekalbama. Bet faktas, kad visa galia koncentruojama kelių stambių žaidėjų rankose.